Posted on by .

Posted on by .

marxes

Posted on by .

Vienas geriausių programos filmų – dokumentinis Xacio Baño „Būti ir sugrįžti“ („Ser e Voltar“). Režisierius vyksta į Ispanijos provinciją ir kuria videoprojektą apie čia gyvenančius savo senelius. Šie klusniai vykdo anūko nurodymus. Senelis vaikšto po nuosavą mišką, palieptas atsistoja prieš kamerą, močiutė virtuvėje garsiai skaito scenarijų, o paskui paprašyta suvaidina, kaip miršta senelis. Ji stovi koridoriaus prietemoje ir rypuoja „mirusio“ vyro vardą. Pastarasis, nežinodamas, kad vyksta filmavimas, vis atsi- liepia iš gretimo kambario: ar šaukei? Tenka filmuoti iš naujo. Stebėti šį mažytį kino gimimą varganoje aplinkoje įdomu ir juokinga. Baño įžvalgus ir, kitaip nei daugelis kitų autorių, autoironiškas. Jis nukreipia kamerą į veidrodį ir filmuoja save, Režisierių, asketiškoje senelių buityje kuriantį Kiną. Ekrane susiduria skirtinga patirtis ir pasaulio matymas. Finale močiutė sėdi prie stalo, gliaudo pupas ir „protina“ anūką: kino teatrai užsidaro, niekas nebežiūri filmų, kino niekam nereikia, va, grįžtum į kaimą, būtų užtik- rinta ateitis, savas miškas, gyvuliai, o dabar – iš ko gyvensi? Sunku nesijuokti iš jos monologo. Ir sunku bent iš dalies nesutikti. „Būti ir sugrįžti“ premjera įvyko Lokarno kino festivalyje, Klermone-Ferane jis laimėjo specialų „Lab“ programos žiuri paminėjimą ir toliau sėkmingai keliauja po pasaulį. Iš to ir gyvena.
[link]

Posted on by .

Etre et Revenir c’est un gros coup de coeur. L’espagnol Xacio Bano a amené sa caméra chez ses grands-parents qui vivent à la campagne. Il les filme. Quand il fait le portrait du vieux, celui-ci demande si ça va être long (-oui, c’est long, le cinéma, répond le petit-fils) et l’enjoint à regarder les eucalyptus (les grands-parents vivent de la vente du bois). Quand il filme sa grand-mère en train d’écosser des haricots, celle-ci le sermonne sur le fait que cinéaste, ce n’est pas un métier, ne le prend pas mal, mais je suis inquiète, si tu ne changes pas, ça finira mal, je ne dis pas ça pour t’embêter mais parce que ça me peine. Et quand les vieux se lassent des portraits et qu’il leur soumet une fiction (Intérieur. Fiction. Cuisine. Aube.) c’est tout bonnement tordant de les voir s’y prêter avec sérieux et maladresse. Et la dernière phrase du film “Alors, vous avez compris, ce que c’est, ce film?”, je dis Bravo. [Link]

Posted on by .

Ser e Voltar [***] is de clevere fictiedocu waarin Sacio Bano zijn op het platteland levende grootouders mobiliseert om deel te nemen aan zijn meta-filmproject, maar zij het niet kunnen laten om ofwel te stroef, ofwel te dramatisch te reageren, maar vooral te ontaarden in een preek over de nutteloosheid van filmmaken en de almacht van God. [link]

Posted on by .

filming-barato

Posted on by .

critica-cinemania